Priedų gamybos būdai skiriasi priklausomai nuo jų tipo ir paskirties, visų pirma apima dvi kategorijas: natūralų ekstrahavimą ir cheminę sintezę.
Natūralūs ekstraktai: Šie priedai, tokie kaip tam tikri pigmentai ir kvapiosios medžiagos, paprastai išgaunami iš augalinių arba gyvūninių žaliavų tokiais metodais kaip ekstruzija, distiliavimas ir išplovimas. Šios žaliavos yra apdorojamos tam tikrais būdais, kad būtų išgaunami norimi komponentai.
Cheminė sintezė: Kiti priedai, tokie kaip dirbtinės kvapiosios medžiagos, konservantai ir kai kurie pigmentai, yra paruošiami cheminės sintezės būdu. Tai apima daugybę cheminių reakcijų, tokių kaip katalizinė sintezė, kad pagrindinės cheminės medžiagos virstų norimu priedu. Pavyzdžiui, butilintas hidroksibenzoatas (BHT) sintetinamas katalizinės sintezės būdu, tam tikromis sąlygomis naudojant p-tolueną, izobutileną ir azotą.
Mišrus paruošimas: kai kurie priedai, pvz., maisto kvapiosios medžiagos, yra sudaryti iš ekstrahuotų kvapiųjų medžiagų, stabilizatorių, tirpiklių ir kt. Šie komponentai maišomi tam tikromis proporcijomis, kad būtų pasiektas norimas aromatas ir stabilumas.
Svarbu pažymėti, kad nors priedai gali pagerinti maisto spalvą, skonį ir galiojimo laiką, per didelis arba ilgalaikis tam tikrų priedų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Todėl vartotojai, rinkdamiesi gaminius, kuriuose yra priedų, turėtų racionaliai rinktis ir stengtis rinktis tuos, kuriuose yra mažiau priedų ir aukštesni maisto saugos standartai. Tuo pačiu metu visose šalyse galioja griežti maisto priedų naudojimo reglamentai ir standartai, užtikrinantys jų saugumą.
